2015 m., balandžio 13 d., pirmadienis. Louis Sacahr - "Berniukas mergaičių tualete"

Ko išmokstu, anksti atsikėlusi ir perskaičiusi knygą?

"Ar tu nori dalintis su juo savo jausmais? Tik šitaip atsiranda tikra draugystė: kalbantis, atvirai išsipasakojant. Taip, kaip dabar mudu atvirai kalbamės vienas su kitu. Todėl ir esame draugai."

"Bet tu man patinki. Juk gali man patikti, ar ne? Ir visai nereikia, kad tau patikčiau aš."

"Jiedu stovėjo ant nelabai švarios žolės ir žiūrėjo vienas į kitą. Mėlynė aplink Džefo akį buvo jau žalsvai ruda. Džefas pakėlė kumščius.
Berniukai susibūrė aplink juos ratu.
- Na, duok jam, - paragino Brajanas.
- Įtaisyk jam dar vieną mėlynę, - kurstė Raselas.
Bredlis pasiruošė. Jis jau pakėlė kumščius, bet greitai nuleido juos. Jam kilo mintis.
- Sveikas, Džefai, - pasakė jis.
Robis prunkštelėjo.
Džefas išplėstomis akimis pažiūrėjo į jį, paskui atsakė:
- Sveikas, Bredli.
Bredlis nusišypsojo. Tada ištiesė ranką.
Džefas irgi nusišypsojo. Taip nuoširdžiai jis šypsojosi jau seniai. Jis paspaudė savo geriausiam draugui ranką.
Berniukai liko apstulbę. Visi neteko žado.
Galiausiai pirmas prabilo Endis:
- Gal nori pažaisti krepšinį, Bredli? - paklausė jis.
Bredlis sutrikęs pažiūrėjo į jį.
- Kad aš nelabai moku, - atsakė.
- Nieko baisaus. Mes irgi nelabai mokam, - tarė Džefas ir patapšnojo jam per petį.
- Dabar komandose turėsime po lygiai!  - tarė Robis."

"Na, o kas gi čia blogo? Jeigu pabaisa pasveikina tave, tai privalai jai atsakyti. O jeigu neatsakysi, tai aš turėsiu gerai pagalvoti, kuris jūsų iš tikro yra pabaisa."